Paroda, skirta Kazio Ėringio 90-mečiui

2011 m. balandžio 18 d. (pirmadienį), 15 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje bus oficialiai atidaryta unikali paroda, skirta profesoriaus Kazio Ėringio 90-mečiui. Parodoje bus eksponuojami šio originalios kraštovaizdžio ekologijos mokyklos kūrėjo, visuomenės veikėjo ir didžio Tautos bei nepriklausomos Lietuvos patrioto įdomiausi viso gyvenimo ir veiklos rankraštiniai dokumentai, svarbiausios publikacijos. Paroda veiks iki balandžio 28 dienos.  

Kazys Ėringis gimė 1921 m. balandžio 16 d. Švainikų k., Panevėžio rajone, ūkininkų šeimoje. Mama mirė dar 1941 m., o 1944 m. sovietų armijos represinių struktūrų K. Ėringis buvo išvarytas į frontą. Grįžęs karo didvyris artimųjų nerado, nes 1945 m. šeima buvo apkaltinta partizanų rėmimu. Nusiaubę gimtuosius namus, okupantai tėvą įkalino Šiaurėje, kur vėliau jis nuo bado tremtyje žuvo. Remiamas giminių ir išlikusių kaimynų, K. Ėringis 1948 m. baigė Belvederio pieno pramonės technikumą, o 1953 metais – LŽŪA Agronomijos fakultetą. 1957-aisiais apgynė mokslų kandidato, 1967 m. – daktaro disertacijas. 1953–1981 metais dirbo mokslinio tyrimo darbą LMA Botanikos institute, vadovavo kraštovaizdžio ekologinių tyrimų krypčiai, o nuo 1974 m. – laboratorijai. 

Sėkmingai reikšdamasis mokslinėje srityje, viešai K. Ėringis laikėsi minimalaus lojalumo okupacinės politikos režimui, buvo persekiojamas ir slaptai puoselėjo galingo intelektualinio pasipriešinimo galimybę. Pelnęs daugelį mokslo vardų ir laipsnių bei įsitvirtinęs profesinėje veikloje, vylėsi daugiau pasitarnauti Lietuvai, todėl nusprendė pasitraukti iš okupuotos Tėvynės. 1981 m. su mokslininkų grupe išvykęs į XIII tarptautinį botanikų kongresą Australijoje, Seišelių salose, paliko sovietų laivą „Akademik Vernadskij“ ir pasiprašė politinio prieglobsčio Vakaruose. Amerikoje gavęs politinę globą, plačiai reiškėsi JAV ir Kanados lietuvių išeivijos spaudoje, skaitė paskaitas specialiuose ir proginiuose renginiuose, dėstė šeštadieninėse mokyklose ir Pedagoginiame lituanistikos institute. Įsitraukęs į JAV lietuvių išeivijos politinę veiklą buvo VLIK`o Politinės komisijos sovietų padarytiems nuostoliams Lietuvai skaičiuoti ir Ryšių su Lietuva komisijos narys. Profesoriaus pasitraukimas buvo ne tik skaudus smūgis okupuotos Lietuvos ir visos SSRS valdžiai, bet ir gerokai atgaivino lietuvių išeivijos veiklą, suteikė jai naujos vilties, kad Lietuva vėl pakils nepriklausomam gyvenimui. Per „Laisvės“, „Amerikos balsą“ ir kitas radijo stotis nuolat jį girdėjo ir Lietuva: Vilniuje likusi žmona su dukromis, giminės, draugai ir pažįstami.  

Atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje, K. Ėringis grįžo ir toliau dirbo Botanikos instituto Kraštovaizdžio tyrinėjimo laboratorijoje, įsitraukė į atkuriamos valstybės politinį ir visuomeninį gyvenimą, vadovavo ekologijos doktorantų rengimui, buvo Karaliaus Mindaugo kolegijos narys, Vilniaus miesto Gamtos apsaugos draugijos narys, Vilniaus m. tarybos visuomeninės Gamtosaugos ekspertų komisijos narys. Vienas popiežiaus Leono XIII paramos fondo steigėjų ir valdybos pirmininkas, JT Lietuvos asociacijos Ekologijos komisijos narys. 2002 birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi.  

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai K. Ėringis perdavė saugoti dalį iš Amerikos atvežto archyvo ir asmeninės bibliotekos kolekcijos. Po profesoriaus mirties 2006 m. likę jo gyvenimą liudijantys dokumentai žmonos ir bendražygės prof. Elenos Moncevičiūtės-Ėringienės valia taip pat atiteko bibliotekai. Čia saugomą K. Ėringio fondą sudaro daugiau nei 2000 rankraštinių dokumentų, gausybė asmeninės bibliotekos leidinių. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje parengta paroda profesoriaus 90-metų sukakčiai paminėti lankytojams suteiks galimybę susipažinti su svarbiausius profesoriaus gyvenimo etapus atskleidžiančiais eksponatais. Parodos atidaryme dalyvaus garbūs svečiai, profesoriaus šeimos nariai.

Parodai eksponatus atrinko Rasa Sperskienė, talkino Donatas Ustinavičius, apipavidalino Audronė Stasiukaitytė.  

Parengė Donatas Ustinavičius