Paroda „Antikos motyvai grafikos raižiniuose“

Tado Vrublevskio skaitykloje veikia nauja paroda "Antikos motyvai grafikos raižiniuose"
Paroda veiks iki 2011 m. gruodžio 31 d.

Europos meno istorijoje Antikos vizija, kurią įprasmino graikų ir romėnų mitologija, skleidėsi skirtingose epochose. Renesanso dailininkai savo kūryboje parodė žmogaus atvaizdą kaip grožio ir gamtos harmonijos išraišką. Baroko epochoje dailininkus žavėjo Antikos menininkų gebėjimai per žmogaus figūrą atskleisti jausmus ir būsenas.

Klasicizmo epochoje buvo siekiama suderinti antikinę meninę formą ir istorinę tematiką. Šiai išraiškai įtakos turėjo graikų ir romėnų paminklų archeologiniai kasinėjimai, taip pat Johano Joakimo Winckelmanno tyrinėjimai, jo pasiūlyti kriterijai Antikos dailės vertinimui. Remiantis radinių pavyzdžiais, Italijoje, Prancūzijoje ir kitose šalyse buvo kuriamos originalios grafikos kompozicijos. Kitas svarbus mitologijos interpretacijos šaltinis – antikinės literatūros kūrinius iliustruojantys raižiniai ir juose perteiktos mitų scenos.

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rinkiniuose saugomi antikinių reljefų ir skulptūrinių kompozicijų raižiniai, kaip Antikos kūrinių interpretacijos, kurie, manoma, buvo sukurti įvairiems grafikos aplankalams. Daugumos raižinių autoriai nežinomi, ne vienas jų galėjo būti ir archeologas, kaip A. Shütze, kuris perpiešė ir išraižė etruskų bronzinių veidrodžių kompozicijas, užfiksavo pavaizduotas scenas iš Heraklio žygių. XIX a. dailininkai ir raižytojai sukūrė originalių kompozicijų, kuriose sujungiamos mitų scenų, dievų atvaizdų ir antikinių ornamentų interpretacijos. Klasicizmo architektūros interjeruose vyravusių antikinių motyvų ir XVIII a. bibliotekos dekoro kompozicijas sukūrė Prancūzijos akademijos dailininkai Charles Percier ir Pierre François Leonard Fontaine.

Mitų meninių interpretacijų pobūdį atskleidžia Homero „Iliados“, Vergilijaus „Eneidos“, Ovidijaus „Metamorfozių“ ir kitų kūrinių, išleistų XVIII–XIX a., iliustracijos. Įvairių šalių dailininkų ir raižytojų – Sebastiano Langer, J. Łęskio, Michaiło Stachowicziaus, kitų nežinomų autorių – grafikos raižinių kompozicijos išsiskiria skirtinga menine kalba, pasirinktais motyvais. Epus ir poemas puošiantys raižiniai perteikia dievų ir herojų bendravimą, dievų ištarmes, kurios nulemia žmogaus likimą ir pakreipia jo gyvenimą vienokia arba kitokia kryptimi. Ovidijaus „Metamorfozėse“ įvaizdinti pasakojimai atskleidžia gamtos pavidalų, taip pat žmogaus būties virsmus. Dailininkai ir raižytojai šiuose grafikos raižiniuose perteikė ir mitų scenas, ir savo laikmetį įprasminančias kovos, pasiaukojimo, herojiškumo ir žmogaus laisvės idėjas. 

Dr. Neringa Markauskaitė