Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Paroda „Krikščioniškojo jaunimo žurnalui „Ateitis“ – 100“

2011 m. kovo 10–21 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda „Krikščioniškojo jaunimo žurnalui „Ateitis“ – 100“.

„Ateitis“ – jaunimo žurnalas, 1911–1940 m. leistas Kaune, 1946–1949 m. Vakarų Vokietijoje, 1950–1997 m. JAV (Čikagoje, Brukline), nuo 2001 m. Vilniuje.

1909–1910 m. Kaune, Levene (Belgija), Maskvoje tarp lietuvių studentų bei gimnazijų moksleivių iškilo naujas sąjūdis (vėliau nuo žurnalo „Ateitis“ pavadintas ateitininkais), siekęs sujungti moksleivius, universitetų studentus bei aukštuosius mokslus jau baigusius lietuvius katalikus į organizaciją, deklaruojančią ištikimybę Dievui, tautai, krikščioniškai kultūrai. Minėto sąjūdžio narių – Prano Dovydaičio, Kazimiero Bizausko, Eliziejaus Draugelio ir kitų – sumanymu, 1911 m. vasario mėnesį Kaune pradėtas leisti „Ateities“ žurnalas. Tai buvo mėnesinis priedas prie prelato Adomo Jakšto (tikr. Aleksandras Dambrauskas) redaguotos „Draugijos“ (1907–1914), 1913 m. pradėjęs eiti kaip savarankiškas žurnalas. Pradžioje „Ateitį“ redagavo Pranas Dovydaitis, Adomas Jakštas, vėliau Stasys Dabušis, Jonas Grinius, Juozas Ambrazevičius (Brazaitis), Antanas Maceina, Antanas Vaičiulaitis, Kazys Zupka, Kazys Bradūnas, Bronius Krivickas ir kiti.

„Ateitis“ spausdino katalikišką pasaulėžiūrą populiarinančius poleminius straipsnius, žurnalo skaitytojų korespondencijas, pradedančiųjų literatų kūrybą, moksleivių surinktą tautosaką. „Ateityje“ pirmuosius eilėraščius, sonetus, himnus paskelbė Vincas Mykolaitis-Putinas, debiutavo Salomėja Nėris, Juozas Paukštelis, Antanas Vaičiulaitis. XX a. 4-jame dešimtmetyje „Ateitis“ sutelkė didelį būrį jaunų rašytojų, spausdindama Kazio Bradūno, Henriko Nagio, Vytauto Mačernio, Antano Nykos-Niliūno, Aloyzo Barono, Vytauto Volerto, Pauliaus Drevinio, Eugenijaus Matuzevičiaus, Julijos Švabaitės, Kazio Žirgulio, Leono Žitkevičiaus, Kotrynos Grigaitytės, Pauliaus Jurkaus kūrybą. Pasaulėžiūrinius, poleminius straipsnius žurnale publikavo Pranas Dovydaitis, Adomas Jakštas, Vytautas Endziulaitis, Juozas Ambrazevičius (Brazaitis), Adolfas Damušis, Juozas Keliuotis, Jonas Grinius, Bronius Krivickas ir kiti.

Žurnalo istorijoje būta sudėtingų, kritinių laikotarpių. Kilus I pasauliniam karui, „Ateitis“ nebuvo leidžiama 1915 m. balandžio – 1916 m. birželio mėn., dėl leidybos perorganizavimo neišėjo 1919 m. kovo–gegužės mėn., 1998–2000 m. Dėl sovietinės okupacijos „Ateities“ žurnalas buvo uždarytas 1940 m. birželio mėn., vėliau pusę amžiaus praleido tremtyje – atgaivintas 1946 m. lietuvių pabėgėlių Vakarų Vokietijoje, 1950 m. persikėlė į JAV. 1997 m. Ateitininkų federacijai iš Čikagos sugrįžus į Lietuvą, žurnalo leidyba vėl atnaujinta 2001 m. Vilniuje.

Žurnalas 1911–1914 m. leidžiamas su priedu „Mūsų tautinės tvėrybos žiedai“, kuriame buvo spausdinama moksleivių surinkta tautosaka, 1916.X–1917.IX (Nr. 1–12) Petrapilyje ir 1917.X–1918.V Voroneže Rusijoje (Nr. 13–20) ėjo mėnesinis literatūros, mokslo ir visuomenės laikraštis, skirtas moksleiviams ateitininkams, pavadintas „Ateities spinduliai“. 1929 m. atgaivintas Juozo Keliuočio. Tai buvo jaunesniųjų moksleivių ateitininkų žurnalas. 1932–1940 m. „Ateities spindulius“ redagavo poetas Bernardas Brazdžionis. 1947–1948 m. Hanau stovykloje, Vokietijoje, moksleiviai ateitininkai leido rotoriumi spausdintą „Ateities spindulių“ laikraštėlį. Redagavo Aldona Baužinskaitė. JAV leidžiamame žurnale „Ateities spinduliai“ spausdinami ne atskiru leidiniu, bet kaip skyrius, skirtas jaunųjų žurnalo bendradarbių kūrybai. 1930–1937 m. prie „Ateities“ ir „Kosmos“ žurnalų buvo leidžiamas „Gamtos draugas“. Šis populiarus gamtos mokslų žurnalas buvo spausdinamas atskirai ir tik įdedamas į „Ateitį“.

„Ateities“ 100-mečiui skirtoje parodoje eksponuojami spaudiniai bei rankraštiniai dokumentai, saugomi Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Atskleidžiami svarbiausieji žurnalo raidos etapai, „Ateities“ redaktoriaus prof. Prano Dovydaičio, prelato Aleksandro Dambrausko (Adomo Jakšto), kitų lietuvių kultūros bei visuomenės veikėjų indėlis į žurnalo leidimo istoriją.

Parengė Aida Grybienė