Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių biblioteka

Paroda „Augalų genetikos ir selekcijos tyrimams paskirti metai“

2014 m. gruodžio 16 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje atidaryta MA tikrojo nario, profesoriaus, habilituoto daktaro Algirdo Sliesaravičiaus jubiliejinė mokslo darbų paroda „Augalų genetikos ir selekcijos tyrimams paskirti metai“, kurią parengė LMA Vrublevskių biblioteka ir LMA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyrius.

Ekspozicija veiks 2014 m. gruodžio 16–23 d.

Algirdas Sliesaravičius gimė 1939 m. gruodžio 12 d. Butrimonyse, Alytaus rajone. 1947–1958 m. mokėsi Butrimonių vidurinėje mokykloje. Vėliau įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademijos Agronomijos fakultetą (dabar Aleksandro Stulginskio universitetas), kur aktyviai dalyvavo studentų mokslinės draugijos veikloje, todėl, studijuojant trečiame kurse, Botanikos-mikrobiologijos katedros vedėjas doc. dr. E. Purvinas pakvietė dirbti šioje katedroje laborantu (0,5 etato). 1963 m. baigė studijas; tais pačiais metais buvo paskirtas dirbti LŽŪA Botanikos-mikrobiologijos katedroje asistentu (1963–1965 m.); be to, dėstė studentams mikrobiologiją ir augalų fiziologiją. 1965 m. gruodžio mėnesį įstojo į Lietuvos MA Botanikos instituto aspirantūrą (doktorantūrą). 1970 m. apgynė biologijos mokslų kandidato (daktaro) disertaciją (vadovas prof., habil. dr. M. Navašinas).

A. Sliesaravičius dirbo Lietuvos MA Botanikos instituto Augalų mutagenezės laboratorijoje jaunesniuoju, o nuo 1972 m. vyresniuoju moksliniu bendradarbiu. 1974 m. suteiktas vyresniojo mokslinio bendradarbio vardas.

1975 m. A. Sliesaravičius buvo pakviestas užimti Genetikos citologijos laboratorijos vedėjo vietą ir kurti laboratoriją prie Lietuvos žemdirbystės instituto, naujai įsteigtame Pašarinių augalų selekcijos centre. Atvykus į Dotnuvą (Kėdainių r.), 1975 m. rugpjūčio 4 d. selekcijos centre buvo įsteigta Genetikos citologijos laboratorija. Laboratorijoje buvo atliekami svarbūs selekcijai tyrimai: eksperimentinė polipploidija, dialeliniai kryžminimai ir požymių paveldėjimas, dobilų tarprūšinė hibridizacija, pašarinių žolių kariotipų tyrimai, svidrių ir eraičinų tarpgentiniai kryžminimai ir kt. A. Sliesaravičius buvo šių naujų tyrimo krypčių iniciatorius, metodikų rengėjas ir mokslinis vadovas. Įsisavinus izuoliuotų gemalų auginimo in vitro metodą, sukūrė pirmuosius Lietuvoje tetraploidinius ir fertilius tarpgentinius svidrių eraičinų hibridus (eraičinsvidres), o vėliau kartu su selekcininku dr. S. Nekrošu ir pirmąsias Lietuvoje eraičinsvidrių veisles ‘Punia DS’, ‘Vėtra’, ’Puga’ ir ‘Lina DS’, kurios įrašytos į Lietuvos ir Europos Sąjungos veislių katalogus. Veislė ‘Punia DS’ buvo ketvirtoji sukurta tokio tipo veislė pasaulyje (po Anglijos, Vokietijos ir Čekijos). Kartu su kolega dr. S. Nekrošu sukūrė pirmąją Lietuvoje gausiažiedės (itališkosios) svidrės veislę ‘Ugnė’, kuri taip pat įrašyta į Lietuvos ir Europos Sąjungos veislių katalogus.

1984–1993 m. septyni laboratorijos darbuotojai apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertacijas. Remiantis šiais tyrimais buvo sukurta pašarinių žolių genetinių tyrimų mokykla.
Svarbus įvykis laboratorijos darbo istorijoje – izuoluotų augalų audinių ir ląstelių kultūrų (dabar biotechnologinių) metodo įsisavinimas. A. Sliesaravičius tik įkurtoje Genetikos citologijos laboratorijoje pradėjo ruošti priemones šios krypties tyrimams. Jis buvo šių tyrimų Lietuvoje iniciatorius ir pradininkas.

Keletas buvusių šios laboratorijos mokslo darbuotojų tapo plačiai žinomais mokslininkais. Prof., akad. V. Stanys vadovauja sodo augalų selekcijai ir vykdo biotechnologinius tyrimus Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, doc. dr. S. Kuusienė vadovauja laboratorijai ir vykdo miško augalų biotechnologinius tyrimus Miškų institute, prof., habil. dr. J. Pašakinskienė tęsia biotechnologinius tyrimus Vilniaus universitete.

Vadovaudamas laboratorijai, A. Sliesaravičius pirmasis buvusioje Sovietų Sąjungoje parašė ir 1992 m. Sankt Peterburge išleido monografiją „Genetiniai metodai pašarinių varpinių žolių selekcijoje“ (rusų k.), parengė habilituoto daktaro disertaciją, kurią sėkmingai apgynė 1993 m. jau dirbdamas Lietuvos žemės ūkio universitete (iki 1996 m. LŽŪA, dabar Aleksandro Stulginskio universitetas). A. Sliesaravičius selekcijos centro Genetikos laboratorijai vadovavo 18 metų (iki 1993 m.), tačiau savo pradėtus svidrių eraičinų tarpgentinių hibridų tyrimus Lietuvos žemdirbystės institute vykdė iki 2004 m.

Dar dirbdamas Lietuvos žemdirbystės institute, nuo 1989 m. pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio universiteto Augalininkystės katedroje docentu, o nuo 1994 m. – profesoriumi. 1994–2004 metais vadovavo Augalininkystės, vėliau Augalininkystės ir gyvulininkystės katedrai, taip pat 1994–1995 metais dirbo Vytauto Didžiojo universiteto Biologijos katedroje profesoriumi.

A. Sliesaravičiui 1994 m. suteiktas profesoriaus mokslinis vardas, tais pačiais metais išrinktas LMA nariu ekspertu, 2000 m. – nariu korespondentu, o 2011 m. – tikruoju LMA nariu.

Dirbdamas katedroje, A. Sliesaravičius parengė pirmuosius augalų biotechnologijos dalykus ir pradėjo juos dėstyti studentams. Drauge rūpinosi biotechnologijos laboratorijos steigimu. Jam vadovaujant, 1997 metais įkurta Genetikos biotechnologijos mokslinė laboratorija ir pradėti rapsų bei kitų aliejinių augalų genetiniai biotechnologiniai tyrimai.

2005 m. A. Sliesaravičius kartu su V. Staniu paruošė ir išleido pirmąjį lietuvių kalba vadovėlį studentams „Žemės ūkio augalų biotechnologija“, o 2010 m. kartu su kolegomis – pirmąjį trijų kalbų „Žemės ūkio augalų selekcijos ir sėklininkystės žodyną“.

A. Sliesaravičiaus erudicijos, darbštumo, sugebėjimo bendrauti su kolegomis dėka Lietuvoje ir už jos ribų vyko mokslinis bendradarbiavimas. A. Sliesaravičius LŽŪU (dabar ASU) organizavo tarptautines konferencijas „Augalininkystės ir žemdirbystės problemos Baltijos šalyse“ (1997 m.), „Augalininkystės mokslo dabartis ir ateitis“ (1998 m.), „Biotechnologija augalų selekcijoje“ (1998 m.). Profesorius skaitė pranešimus plenariniuose posėdžiuose bei tarptautinėse konferencijose Austrijoje, Vokietijoje, Indijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Italijoje, Čekijoje, Ukrainoje.

A. Sliesaravičius, vienas ir su bendradarbiais, parašė 374 straipsnius, tarp jų 274 mokslinius ir 100 mokslo populiarinimo.

Būdamas katedros vedėju, profesorius siūlė, kad būtų dėstomas vejų įrengimo ir priežiūros dalykas, kuris ir dabar populiarus tarp studentų.

A. Sliesaravičius daug dėmesio skyrė netradicinių ir introdukuotų (Spelta kviečių, žieminių avižų, žieminių žirnių, sojų, judros, balžos) augalų tyrimams. Jis pirmasis atliko Spelta žieminių kviečių bei žieminių avižų ir žirnių tyrimus Lietuvos klimato sąlygomis. Su kolegomis sukaupė vikių ir pelėžirnių rūšių bei sojų veislių genofondą ir vykdė jų tyrimus.

2001 m. A. Sliesaravičius už pašarinių žolių genetinius selekcinius tyrimus tapo Lietuvos mokslo premijos laureatu. Jis aktyviai dalyvavo kuriant Lietuvoje ekologinės sėklininkystės sistemą, paruošė šio dalyko programą ir dėstė magistrantams.

A. Sliesaravičiaus parašytos publikacijos turi didelę mokslinę, švietėjišką ir pažintinę vertę. Be jau minėtų leidinių, išleido monografijas „Profesorius Jonas Bulavas“ (kartu su J. Mockaičiu, 2003 m.), „Profesorius Kostas Bėčius apie save ir augalų selekciją Lietuvoje“ (kartu su J. Mockaičiu, 2011 m.), mokomąsias knygas „Genetiškai modifikuotų organizmų panaudojimas ir aplinka“, „Ekologinė selekcija ir sėklininkystė“ (2008 m.), mokslo populiarinimo knygas „Ateities derlius – koks jis?“ (1975 m.), „Tinkamiausios augalų veislės ir jų auginimo ypatumai“ (1995 m.), „Sojos“ (kartu su E. Venskutoniene, 2000 m.), taip pat drauge su kolegomis parengė metodines knygas studentams „Genetikos ir selekcijos mokomosios praktikos metodiniai patarimai“ (1999 m.), „Genetikos laboratoriniai darbai“ (2001 m.), „Genetinės analizės kompiuterinės programos: metodiniai patarimai“ (2001 m.), „Genetikos uždaviniai: mokymo priemonė“ (2002 m.), „Rapsų dvigubų haploidų kūrimas izoliuotų mikrosporų kultūrų metodu: metodiniai patarimai“ (2001 m.), „Ekologinės sėklininkystės reikalavimai“ (2005 m.).

A. Sliesaravičius ilgai dirbo LŽŪU (dabar ASU) senato mokslo komisijos pirmininku, buvo mokslinių žurnalų „Vaga“, „Žemdirbystė“, „Sodininkystė ir daržininkystė“ redkolegijos nariu, Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos nariu, Lietuvos MA Žemės ūkio ir miškų mokslų skyriaus Agronomijos sekcijos pirmininku, Europos augalų selekcijos asociacijos (EUCARPIA) atstovu Lietuvai, Aplinkos ministerijos Genetiškai modifikuotų organizmų valdymo priežiūros bei Nuolatinės augalų genetinių išteklių komisijų nariu.

A. Sliesaravičius buvo daugelio programų, projektų, užsakomųjų darbų vadovu. Jis tobulinosi Maskvos K. Timiriazevo žemės ūkio akademijoje (1980 m.), Lenkijos MA Augalų genetikos institute (1996 m.) bei Baltarusijos MA Genetikos ir citologijos institute (1999 m.). Profesorius buvo aktyvus disertacijų vertinimo narys, jam vadovaujant apginta 15 mokslo daktaro disertacijų. A. Sliesaravičius buvo 22 daktaro disertacijų gynimo tarybos nariu, tarp jų 7 tarybos pirmininku, 14 habilitacinio darbo komiteto bei habilitacijos procedūros komiteto nariu.

Net ir mokslinio darbo procese A. Sliesaravičius nepamiršo savo pomėgio – turizmo. Su kuprine ant pečių aplankė ne tik gražiausias Lietuvos vietas, bet įveikė Kaukazo, Sajanų, Kamčiatkos, Poliarinio Uralo, Fanų kalnus, Karakumų dykumas, Kolos pusiasalį. Paminėtina, jog šiuose žygiuose buvo ne tik dalyviu, bet ir vadovu. Su dideliu entuziazmu dalyvaudavo pėsčiųjų ir orientacinio sporto (100 km per parą), slidžių (2 etapai po 25 km ) maratonuose, šeimos žygiuose baidarėmis.

A. Sliesaravičius nuo 2011 m. rugsėjo mėnesio yra Aleksandro Stulginskio universiteto profesorius emeritas.

Profesorius mėgsta dainuoti, todėl yra Butrimonių folkloro ansamblio ir Butrimonių bažnyčios choro dalyvis, palaiko glaudžius ryšius su gimtąją Butrimonių gimnazija, yra šios gimnazijos Garbės galerijos narys.

Algirdas Sliesaravičius – kūrybingas, išsiskiriantis didele erudicija mokslininkas, turintis visuomet pagrįstą svariais argumentais savo nuomonę ir tvirtai siekiantis ilgalaikių tikslų, atviras mokslo laimėjimų naujovėms. Mokslininko kelyje jis ne kartą įrodė, jog yra talentingas biologijos, agronomijos mokslų tyrėjas, populiarintojas, vadovėlių ir kitų leidinių autorius ir sudarytojas. A. Sliesaravičiaus veikla yra orientuota į vieną tikslą – Lietuvos mokslą.

Nuotraukos Valentinos Kulikauskienės