Paroda Vaclovo Biržiškos 130-osioms gimimo metinėms
2014 m. gruodžio 1–10 d. Lietuvos mokslų akademijos
Vrublevskių bibliotekoje veiks paroda, skirta 130-osioms gimimo metinėms: Vaclovas Biržiška – bibliografas,
knygotyrininkas, bibliotekininkas: „Dėl lietuviškos knygos eičiau nors į patį
pragarą“ (Vaclovas Biržiška).
Profesorius Vaclovas Biržiška paliko ryškų pėdsaką Lietuvos mokslo ir kultūros istorijoje. Parodoje pristatomi Biržiškos bibliografijos, knygotyros bei bibliotekininkystės mokslo darbai – moksliniai veikalai, populiarūs ir informaciniai straipsniai, taip pat gausi bibliotekoje saugoma Vaclovo Biržiškos rankraštinė medžiaga.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomas reikšmingas profesoriaus, bibliotekininko, knygotyrininko Vaclovo Biržiškos palikimas. Tyrėjų nuomone, tai didžiausias Vaclovo Biržiškos fondas – 1318 vienetų. Fondą F163 sudaro šeimos ir asmeninio pobūdžio dokumentai, mokslo darbai, korespondencijos. Iš asmeninių dokumentų pažymėtini: užrašų knygelės su moksliniais kūrybiniais sumanymais (F163-18), „Autobiografija“ (F163-1), profesoriaus V. Biržiškos anketa (F12-1300). Juose matomi ne tik planuojami ar nuveikti darbai, kartu atsiskleidžia sudėtingos gyvenimo peripetijos. Tarp saugomų mokslinių darbų svarbią vietą užima V. Biržiškos parengti mašinraščiai „Lietuviškos bibliografijos istorija“ (F163-1222), „Nežinoma senoji lietuvių literatūra“ (F163-72), gausu išrašų ir medžiagos apie spaudos draudimą, senąją lietuvių literatūrą. Įvairi korespondencija atskleidžia Vaclovo Biržiškos interesus bei plačius ryšius su žymiausiais to meto Lietuvos bei užsienio kultūros, visuomenės ir mokslo žmonėmis. Tyrinėjant V. Biržiškos laiškus, jis iškyla ne tik kaip bibliotekininkas, profesorius, bet ir kaip bibliofilas, knygotyrininkas, kurio pagrindinis rūpestis – lietuviškoji knyga. Ne veltui savo gyvenimo tikslus išreiškė žodžiais: „Dėl lietuviškos knygos eičiau nors į patį pragarą“.
LMA Vrublevskių bibliotekos Retų spaudinių skyriuje saugomas unikalus, pasaulyje daugiau niekur nežinomas XVIII a. leidinys – be antraštinio lapo, be pradžios ir pabaigos, tačiau itin reikšmingas dėl siejamos autorystės su lietuvių literatūros klasiku Kristijonu Donelaičiu. Tai Prūsijos karaliaus įsakymo apie bendrųjų ganyklų separacijos naudą iš vokiečių į lietuvių kalbą vertimas. Tos nedidelės knygelės antraštę 1939 m. suformulavo Vaclovas Biržiška: Gromata vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų naudą. Karaliaučiuje išleistos „Gromatos“ pabaigoje nurodyta data: „19. grodinnio (t. y. lapkričio) mėnesio 1769“. Tad knygelės skelbimo data laikytina po 1769 m. lapkričio 19 d. Knygelės teksto lietuvių kalba autorystę patvirtina ir dvi originalios eilutės iš poemos „Metai“ („Vasaros darbų” 267–268 eil.). Tai yra pati ankstyviausia poemos „Metai“ fragmento publikacija. Knygoje taip pat skelbiamas kitas iš vokiečių kalbos verstas dokumentas – Pamokinimas, kaip žalią tvorą aplink ganyklos kuppolį arba žardį sodinti reikia, kuriam trūksta pabaigos. 1977 m. paskelbtuose K. Donelaičio Raštuose ši knygelė įvardijama kaip Brošiūra apie separacijos naudą. Lietuvos nacionalinėje bibliografijoje laikomasi argumentais pagrįstos Vaclovo Biržiškos antraštės formuluotės. Pirmą kartą knygelės tekstas publikuotas literatūros almanache „Varpai“ (Šiauliai, 1944, t. 2), aprašas ir viso išlikusio teksto kopija buvo paskelbta Povilo Pakarklio parengtame dokumentų rinkinyje „Prūsijos valdžios gromatos, pagraudenimai ir apsakymai lietuviams valstiečiams“ (1960).
2013 m. lapkričio 27 d. Vilniuje vykusioje UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ nacionalinio registro liudijimų įteikimo metu pristatytas ir LMAVB saugomas leidinys Gromata vieno gaspadoriaus būrams apie ganyklų naudą (išversta K. Donelaičio, aprašyta ir visuomenei pristatyta Vaclovo Biržiškos), kuriam suteiktas liudijimo registracijos Nr. 53.
Parengė Rūta Kazlauskienė, Eglė Paškevičiūtė-Kundrotienė