Dienraščiui „Vilniaus žinios“ - 110 metų

„Vilniaus žinios“ – pirmasis dienraštis lietuvių kalba, pradėtas leisti Vilniuje iš karto po spaudos draudimo panaikinimo 1904 m. Ėjo 1904.12.10 (23)–1909.03.04 (17).

Panaikinus lietuviškos spaudos draudimą 1904 m. balandžio 24 (gegužės 7) d., Petras Vileišis iš karto pateikė prašymą dėl dienraščio „Vilniaus žinios“ leidimo. Spalio 2 (15) d. vidaus reikalų ministras Piotras Sviatopolkas-Mirskis vizavo prašymą, patvirtino dienraščio programą. Manoma, jog leidimą Petras Vileišis greitai gavo dėl savo puikios reputacijos, kultūrinės, o ne politinės būsimojo leidinio programos.

Į dienraščio redakciją dirbti buvo pakviesti kalbininkas Jonas Jablonskis, buvęs „Varpo“ redaktorius Jonas Kriaučiūnas, tuometinis „Varpo“ redaktorius Povilas Višinskis, Kazys Puida, Pranas Klimaitis, Kazimieras Šeškevičius, Jurgis Baltrušaitis, Adolfas Vėgėlė. Administratoriumi dirbo rašytojas Gabrielius Landsbergis-Žemkalnis, buhalteriu – Jonas Sabas. Be redakcijos subūrimo, ne mažiau svarbus buvo ir spaustuvės, galinčios spausdinti leidinius lietuvių kalba, įkūrimas. Vilniaus gubernatoriaus leidimą steigti spaustuvę P. Vileišis gavo 1904 m. rugsėjo 7 d. Spaustuvę įrengti padėjo ir jai iki 1906 m. vadovavo Martynas Kukta. Redakcija ir administracija iš pradžių įsikūrė išnuomotose patalpose Antakalnio g. 6 (dabar T. Vrublevskio g. 6), vėliau, 1906 m., persikėlė į P. Vileišio namus. Rūsyje P. Vileišis įkurdino laikraščio spaustuvę, pirmame aukšte – redakciją ir administraciją.

Pirmasis dienraščio numeris išėjo 1904 m. gruodžio 10 (23) d. ir buvo palankiai sutiktas skaitytojų. 1905 m. pirmąjį pusmetį „Vilniaus žinias“ užsiprenumeravo per 5000 skaitytojų iš Vilniaus, Kauno, Suvalkų, Gardino gubernijų, Sibiro, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Rusijos, JAV. Laikraštis buvo spausdinamas 7000 egz. tiražu.

Dienraščio turinį sudarė žinios iš Peterburgo ir Maskvos agentūrų, korespondencijos iš Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų, žinutės apie lietuvių gyvenimą JAV, Prūsijoje, Latvijoje, Rusijoje. Buvo spausdinami straipsniai apie visuomeninį, politinį, kultūrinį gyvenimą, skelbiami grožiniai kūriniai, vertimai iš užsienio kalbų, literatūros kritika, beletristika. Daug dėmesio laikraščio puslapiuose buvo skiriama Lietuvos istorijos, tautinio švietimo klausimams. „Vilniaus žinioms“ rašė Jonas Biliūnas, Mykolas Biržiška, Konstantinas Jasiukaitis, Kleopas Jurgelionis, Vincas Kapsukas, Pranas Mašiotas, Marija Pečkauskaitė-Šatrijos Ragana, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Ona Pleirytė-Puidienė, Antanas Vienuolis, Žemaitė, Juozas Tumas-Vaižgantas., Juozas Gurauskis.

Nuo 1905 m. redakcijoje prasidėjo nesutarimai dėl laikraščio krypties, politinių ir kalbos dalykų. Radikalesnių pažiūrų redakcijos darbuotojams, ypač Povilui Višinskiui, „Vilniaus žinių“ pozicija atrodė pernelyg atsargi, pataikaujanti caro valdžiai. P. Vileišis bei apie naująjį dienraštį besitelkiantys nuosaikieji liberalai nenorėjo aštriai kelti socialinių ir politinių problemų, siekė apsiriboti tautos kultūrinių, švietimo poreikiais.

Iš redakcijos išėjo J. Jablonskis ir P. Višinskis. Laikraštis neteko didelės dalies prenumeratorių (jų sumažėjo iki 3000), tapo nuostolingas ir 1907 m. balandžio 7 d. nustojo ėjęs. Po dviejų mėnesių P. Vileišis dienraščio leidimą atnaujino, o nuo 1907 m. rugpjūčio 21 d. „Vilniaus žinias“ perėmė Pasitikėjimo bendrovė, kuriai vadovavo Jonas Vileišis, Stasys Matulaitis ir Vladimiras Zubovas. Redakcijoje dar dirbo Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Mykolas Biržiška, Adolfas Vėgėlė. Redaktoriumi tapo Jonas Vileišis. Tačiau, kai vėl pritrūko lėšų, o prenumeratorių visai sumažėjo, 1909 m. kovo 4 (17) d. dienraščio leidyba nutrūko. Iš viso išėjo 1175 numeriai.

„Vilniaus žinios“ darė didelę įtaką visos Lietuvos visuomeniniam, politiniam ir kultūriniam gyvenimui, informavo apie visus žymesnius įvykius, kėlė įvairius sumanymus. Laikraštis padėjo suorganizuoti Didįjį Vilniaus Seimą, įsteigti Lietuvių mokslo draugiją, rengti pirmąsias lietuvių dailės parodas, pirmuosius lietuvių dainų ir muzikos koncertus ir t. t. Lietuvoje veikusios Lietuvos socialdemokratų partija ir Lietuvos demokratų partija per „Vilniaus žinias“ telkė bendraminčius, platino politinius dokumentus, kuriuose kėlė socialinius, krašto autonomijos, pilietinių teisių reikalavimus.

„Vilniaus žinių“ 110-osioms metinėms skirtoje parodoje eksponuojami LMA Vrublevskių bibliotekoje saugomi laikraščio komplektai, rankraštiniai dokumentai, literatūra apie „Vilniaus žinias“, jos leidėjus, redaktorius ir bendradarbius. Paroda veiks iki lapkričio 7 d.

Parengė Aida Grybienė