Paroda „Lietuvos visuomenė Pirmojo pasaulinio karo pradžioje: įvykiai, draugijos, asmenybės“

2014 m. rugsėjo 11 d. renginyje dalyvavo Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė, istorikai habil. dr. Ingė Lukšaitė, dr. Eligijus Raila ir parodos sumanytoja bei rengėja Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė.

Bibliotekos Rankraščių ir Retų spaudinių skyriuose saugomi unikalūs dokumentai bei leidiniai naujai ir netikėtai atskleidžia to meto visuomenėje vykusius procesus, pasakoja apie karo veiksmų fone besiplėtojusius santykius tarp lietuvių politinio pasaulio konservatorių ir radikalų. Pagrindinis dėmesys skiriamas karo metu susikūrusioms struktūroms, kurioms teko rūpintis nuo karo nukentėjusiais gyventojais. Dauguma dokumentų visuomenei pristatomi pirmą kartą (Julijos Žymantienės-Žemaitės pasirašyti kvitai, niekada neeksponuotos advokato Andriaus Bulotos fondo fotografijos).

Parodoje siekiama kitu rakursu pažvelgti į išskirtines to meto asmenybes ir iškelti naujų klausimų. Kodėl tuo metu sielojosi rašytoja Žemaitė? Kas buvo vienu iš ryškiausių lietuvių radikalų? Kokie daktaro Cemacho Šabado nuopelnai karo meto Vilniaus visuomenei? Ką apie Vilnių ir Kauną parašė Vladimiras Majakovskis?

Pirmasis pasaulinis karas pasaulyje pakeitė per kelis šimtmečius nusistovėjusią tvarką: sugriovė keturias didžiausias imperijas, bet ant jų griuvėsių iškėlė keliolika naujų tautinių valstybių. Tie pokyčiai vyko milžiniškų aukų sąskaita. Tačiau tai neužkirto kelio kai kurių tautų revanšizmui vėl kilti. Nors viskas vėl iš naujo permąstoma, tačiau visuomenėje nedaug žinoma apie Pirmąjį pasaulinį karą, jo eigą, pasekmes šiandieninei geopolitinei tvarkai. Daug kas liko neužfiksuota, išsitrynė tų laikų įvykiai ir iš daugelio šeimų atminties. 

Parengė Rasa Sperskienė

Pirmojo pasaulinio karo globalus konfliktas tiesiogiai ir labai skaudžiai palietė mūsų kraštą. Tuo metu Lietuva buvo carinės Rusijos imperijos dalimi, todėl, nors ir ne savo valia, dalyvavo šiame kare. Remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais galima teigti, kad suverenios, o ne autonomiškos Lietuvos valstybingumo idėja pirmą kart sulaukė gausaus lietuvių palaikymo būtent Rusijoje, kai šimtai tūkstančių karo pabėgėlių į savo širdis priėmė nepriklausomos valstybės idėją. Karo metu veikusios lietuviškos draugijos, nukentėjusiems nuo karo šelpti išjudino ir sutelkė ne tik elitą, bet ir gyventojų mases.

Trijų dalių dokumentinis laidų ciklas „Pirmasis pasaulinis karas ir Lietuva“.

Kalba karo istorikas prof. dr. Valdas Rakutis, istorikas dr. Tomas Balkelis ir LMA Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė.

Laidų autoriai Inga Berulienė, Justinas Lingys.

Parodos atidarymas

Kalba Vrublevskių bibliotekos direktoriaus pavaduotoja dr. Rima Cicėnienė, istorikai dr. Ingė Lukšaitė ir dr. Eligijus Raila, parodos sumanytoja bei rengėja Vrublevskių bibliotekos mokslo darbuotoja Rasa Sperskienė.
Smuiku griežia smuikininkė Silvija Vaitkevičiūtė.
Video siužetus parengė Ligita Mikulėnienė.