Paroda „Šviesuolis, tiriantis šviesą“

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka bei Lietuvos mokslų akademijos Matematikos, fizikos ir chemijos mokslų skyrius parengė parodą „Šviesuolis, tiriantis šviesą“, skirtą fizikui, Lietuvos mokslų akademijos tikrajam nariui, profesoriui, habilituotam daktarui Leonui Valkūnui.

Šiandien

Iš Baltojo skersgatvio kilusiam vilniečiui fizikui akademikui Leonui Valkūnui 65-eri. Akademikas pačiame mokslinės veiklos brandume, vis dar nerimstančios dvasios. Savo veikla įkvepia kolegas ir bendražygius, yra gyvas pavyzdys mokslinei jaunuomenei ir priekaištas bendraamžiams. Su būriu jo vadovaujamų Fizinių ir technologijos mokslų centro Molekulinių darinių fizikos skyriaus ir Vilniaus universiteto Fizikos fakulteto Teorinės fizikos katedros kolegų sprendžia uždavinius, rašo straipsnius, knygas, vykdo projektus bei planuoja naujus, dėsto studentams, doktorantams ir visiems besidomintiems fizika. Daugelį metų vadovavęs Fizikos institutui, yra nepamainomas FTMC ir VU vadovų patarėjas nuolatinių mokslo politikos permainų laikais.

Studijų metai

Nuo A. Vienuolio mokyklos ir moksleivių olimpiadų laikų puikiai sekėsi spręsti matematikos ir fizikos uždavinius. Tai nulėmė pasirinkimą tapti fiziku teoretiku. Lengva buvo ir studijuoti Vilniaus universitete. Atrinktas iš geriausių, gavo kvietimą studijuoti Kijevo universitete, kuriame išklausė visą eilę fizikos elitinės profesūros paskaitų. Nedaugelis šiais laikais gali pasigirti mokęsis pas tokias pasaulio garsenybes, kaip S. Pekar, A. Davydov, E. Rašba, V. Sugakov, kūrusių šiuolaikinės kietųjų kūnų, kondensuotų aplinkų, molekulinės bei branduolinės fizikos pagrindus. Jį iki šiol gerai prisimena ir dėstytojai, ir bendrakursiai, su kuriais nenutrūksta moksliniai ryšiai iki šiol. Praėjusiais metais L. Valkūnas tapo Kijevo Bogoliubovo teorinės fizikos instituto garbės daktaru.

Kritiškas jaunas protas

Taip jau susiklostė aplinkybės, kad pabaigus Vilniaus universitetą Leonui Valkūnui nebuvo leista studijuoti aspirantūroje, tad jis savo nišą rado konstravimo biure „Puntukas“ – vykdė inžinerinius tekstilės tribologijos tyrimus ir paskelbė visą eilę darbų specialioje spaudoje. Čia L. Valkūnas ir patyrė, kaip yra nepaprasta pritaikyti fundamentalias mokslo žinias pramonėje. Vakarus paskyręs priemaišinių puslaidininkių bei molekulinių kristalų spektroskopijos uždaviniams, jis sugebėjo neakivaizdiniu būdu apginti daktaro disertaciją ir įsilieti į akademinę veiklą Fizikos institute. Pakviestas direktoriaus akademiko J. Viščiako, Teorinės fizikos skyriuje jis subūrė grupę bendraminčių ir pasuko į biofiziką, apie kurią svajojo dar universitete perskaitęs E. Šredingerio knygą „Kas yra gyvenimas?“. Netrukus apgynė ir habilituoto daktaro darbą.

Dar studentaudamas ir vėliau, jis pagarbiai stebėjo Lietuvos teorinės fizikos patriarcho akademiko A. Jucio atomų spektrų teorijos kūrimo eigą, tačiau nevengdavo pakritikuoti iškiliausio Lietuvos teoretiko. Jam atrodė, kad perdaug dėmesio skiriama metodologijai, mažai analizuojama fizikos esmė. Laikydamasis tokios nuostatos, Leonas išsprendė daugybę uždavinių ir pasiūlė visą eilę naujų modelių, pradedant jo aspirantūros darbais priemaišinių molekulinių kristalų stacionarioje spektroskopijoje ir pratęsiant juos antrojoje disertacijoje dinaminiais reiškiniais, sąlygotais lazerinės spinduliuotės poveikio. Sėkmingai bendradarbiaudamas su užsienio universitetų mokslininkais, jis žymiai pagilino energijos migracijos ir krūvininkų pernašos nevienalytėse terpėse, jų optinės pereinamosios spektroskopijos supratimą.

Tačiau likimo ironija yra tai, kad dabar Leonas Valkūnas daugiausia dėmesio skiria šiuo metu fizikų visuomenę užvaldžiusios daugiadimensinės (daugiaimpulsinės) spektroskopijos metodologijos vystymui. Prieš gerą dešimtmetį jo bičiulis Shaul Mukamel iš Kalifornijos universiteto daugiadimensinę branduolių sukinių magnetinio rezonanso spektroskopiją pritaikė optiniams sukinių analogams – šuolių dipoliniams momentams, tuo atverdamas kokybiškai naują optinės spektroskopijos erą. Daugelio impulsų spektroskopija leidžia vieno eksperimento metu gauti tiek informacijos, kiek jos buvo gaunama šimtuose eksperimentų. Nenuostabu, kad siekiant valdyti tokius didelius informacijos kiekius, būtinas naujas daugiaimpulsinio poveikio teorinis supratimas. O tai neatsiejama nuo atvirų kvantinių sistemų evoliucijos teorijos, kuri taip pat šiuo metu intensyviai plėtojama pasaulyje. Daugiadimensinė spektroskopija turėtų atverti naujus nanopasaulio horizontus.

Reiklumas

Leonas Valkūnas – produktyvus ir nenuilstantis mokslininkas bei vadovas. To šaknys visų pirma glūdi reiklume sau, o taip pat ir kolegoms bei aplinkiniams. Jo vadovaujami disertacijas apsigynė eilė žinomų visame pasaulyje sėkmingai dirbančių fizikų. Visų jų disertacijos pasižymėjo aukšto reitingo publikacijomis ir laiku baigtomis studijomis. Ne paslaptis, kad reiklumo pamokas jis yra gavęs iš savo tėvo, garsaus klasikinės filologijos specialisto Leono Valkūno. Sklando legenda, kad vaikystėje Leonui, tėvui pastebėjus besižvalgant pro langą, tučtuojau buvo siūloma išmokti mintinai eilėraštį...

Seminarų dirigentas

Visi mokslininkai sutaria, kad seminarai yra viena iš svarbiausių mokslinės veiklos ir mokslinio aktyvumo palaikymo formų. Neginčijama tiesa yra tai, kad seminarui būtinas dirigentas – asmenybė. Kitaip jis tiesiog užgęsta. Leonas Valkūnas šioje srityje yra nepralenkiamas tarp fizikų. Jo vedamas Molekulinių darinių fizikos seminaras Fizikos institute (FTMC) gyvuoja jau 30 metų, o naujasis teoretikų universitete (VU FF TFK) – jau 10 metų. Šie seminarai savo kokybe skiriasi nuo formaliųjų, nes jie niekada nenutrūksta. Ir ne vien todėl, kad netrūksta svečių ar norinčių pristatyti savo darbus. Visi žino Leono priežodį: „Jei norite, aš jums papasakosiu...“ 

Gyvenimas padangėse

Leonas turi Baltic Miles kortelę, kurią vis papildo. Tik ar ji gali atspindėti visus jo maršrutus? Amerikos, Azijos, Australijos ir Europos kontinentai apraizgyti mokslinių maršrutų tinklais. Kvietimai į konferencijas, skaityti paskaitų, dirbti projektuose ar atlikti ekspertizes jau tapo įprasti dalykai. Todėl ir nenuostabu, kad gyvenant Lietuvoj jam netrūksta nei saulės, nei kalnų sniego.

49-ųjų klubas

Leonas Valkūnas 1994 m. Preiloje ir 1996 m. metais Birštone, o kiek vėliau, 2002 m., Antalijoje (Turkijoje) organizavo darbines tarptautines konferencijas, skirtas fizikiniams vyksmams fotosintetinančių organizmų šviesos surinkimo sistemose nagrinėjimui. Tai buvo didžiulio pakilimo metai, nes pasirodė pirmieji šviesą surenkančių kompleksų – baltymų, sudarančių antenas, atominės skyros struktūrų duomenys, leidę giliau pažvelgti į iki tol nežinomas molekulines gyvosios gamtos struktūras ir geriau suprasti viduje vykstančius šviesos energijos pernašos ir akumuliacijos vyksmus. Į konferencijas suvažiavo pirminių fotosintezės vyksmų mokslo lyderiai iš viso pasaulio. Matyt rezonavo nepažintų struktūrų ir dar labai mažai tuomet žinomos laisvės ištroškusios šalies paslaptys. Tos neformalios diskusijos konferencijų metu stipriai suvienijo mokslininkų bendriją. Kiek vėliau paaiškėjo, kad dauguma aktyvių dalyvių buvo gimę 1949 metais. Taip susikūrė neformalus 49-aisiais gimusiųjų klubas. Jo nariai iki šiol nuolat bendrauja, rengia konferencijas. Tarp klubo narių – Nobelio premijos laureatas, o kai kurie įžymūs nariai rugsėjo mėnesiais laukia skambučių iš Švedijos.

Muzika sekmadienio rytą

Likimas galėjo Leono Valkūno gyvenimą pasukti ir kita kryptimi. Besimokydamas fizikos pirmame universiteto kurse, Leonas dar baigė klarneto mokslus J. Tallat-Kelpšos muzikos technikume. Kadangi buvo gabus klarnetininkas, buvo kviečiamas tęsti mokslus Lietuvos konservatorijoje, todėl svarstė, ką pasirinkti: muziką ar fiziką. Nors fizika ir paviliojo, trauka muzikai liko. Kiekvieno sekmadienio rytą jis klausosi muzikos. O kai to nebeužtenka, sukviečia pasigroti fizikų styginių kvartetą, kuris gyvuoja nuo studijų VU pradžios.

Na, o dabar Jūs prieikite prie Leono ir pasiūlykite išgerti kavos puodelį bei pasišnekėti apie fiziką...

Dr. Gediminas Trinkūnas
Fizinių ir technologijos mokslų centro vyriausiasis mokslo darbuotojas,
 prof. Leono Valkūno bendramokslis

Parodoje pristatomi eksponuojami pagrindiniai profesoriaus mokslo darbai, nuotraukos bei kita įdomi informacija, leidžianti susipažinti su Leono Valkūno indėliu į Lietuvos fizikos mokslą.

Paroda atidaroma 2014 m. vasario 17 d. (pirmadienį) 15 val. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje (Vilnius, Žygimantų g. 1).

Ekspozicija veiks 2014 m. vasario 17 – kovo 5 d.