LMA Vrublevskių biblioteka – artimiausias kelias iki atradimo
Rengiant parodą, skirtą Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos šimtmečiui, išaiškinti istoriniai faktai ir surasti dokumentai.
Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos reikšmė kuriantis nepriklausomai Lietuvos valstybei to laikmečio tyrėjams bei plačiajai visuomenei buvo žinoma, tačiau išsamesnių draugijos veiklos tyrimų nepublikuota. Rengiant parodą nebuvo aišku, kokiomis aplinkybėmis ji tapo Vilniaus lietuvių labdarybės draugija. Pradėjus nuosekliai tyrinėti Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomo fondo F70, įvardyto kaip Vilniaus krašto ir kitos lietuvių draugijos, turinį, paaiškėjo, kad jame yra visi svarbiausi tiek Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, tiek Vilniaus lietuvių labdarybės draugijos dokumentai: Centro komiteto, atskirų padalinių posėdžių protokolai, siunčiamieji ir gaunamieji raštai, finansinės atskaitomybės duomenys. Šią svarbią medžiagą papildė F165 (Mykolo Biržiškos fonde) aptiktos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo antspaudu pažymėtos fotografijos. Jose – daugelis šios draugijos įstaigų, Centro komiteto nariai bei tarnautojai, globojamas jaunimas. Draugijos Centro komiteto posėdžių protokoluose surastas pirmas įrašas apie Vilniuje steigiamą pirmąją lietuvišką gimnaziją. Šis atradimas buvo svarbus dabar veikiančiai Vytauto Didžiojo gimnazijai, kadangi po ilgų paieškų surastas šios garbingos švietimo įstaigos steigimo šaltinis. Dėl ypatingos Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos svarbos besikuriančios Lietuvos valstybės istorijai numatoma parengti spaudai šios draugijos Centro komiteto protokolus.
Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti sutelkė tautą karitatyviniam bei kultūriniam darbui Pirmojo pasaulinio karo metais. Į jos veiklą įsitraukė žymiausi to meto lietuvių visuomenės veikėjai Jonas Basanavičius, Antanas Smetona, Aleksandras Stulginskis, Martynas Yčas, Emilija ir Antanas Vileišiai, Jokūbas Šernas, Petras Leonas, Mykolas Biržiška, kunigai Juozas Tumas, Juozapas Kukta, Pranas Bieliauskas, Vladas Jezukevičius. Išrinkus Lietuvos Tarybą, paskelbus Vasario 16-osios nepriklausomybės aktą ir nepriklausomos Lietuvos kūrėjams persikėlus į Kauną, Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti veiklos pobūdis keitėsi. Ji tapo viena svarbiausių organizacinių lietuvybės palaikymo struktūrų Vilniaus krašte itin sudėtingomis geopolitinėmis sąlygomis tarpukariu, svarbia viso kultūrinio darbo materialine baze. Draugija išlaikė ne tik lietuvius našlaičius ir senelius, bet rėmė ir neturtingą besimokantį jaunimą Vilniuje, suteikdama galimybę apsigyventi prieglaudose ir bendrabučiuose. Draugijai sušelpus, mokslus baigė šimtai Vilniaus krašto gydytojų, mokytojų, inžinierių, žurnalistų ir kitų inteligentijos profesijų atstovų, taip pat ir amatininkų. 1926 m. lenkų administracijos reikalavimu Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti pakeitė pavadinimą ir tapo Vilniaus lietuvių labdarybės draugija. Nepaisant įvairių trukdžių ji veikė iki pat pirmosios sovietinės Lietuvos okupacijos, kai draugijos veikla buvo uždrausta.
Parengė Rasa Sperskienė
Vaizdo įrašą parengė Ligita Mikulėnienė