Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Giedrės Kazlauskaitės mintys

Lietuvių poetė, meno kritikė, eseistė, kultūros laikraščio „Šiaurės Atėnai“ vyriausioji redaktorė Giedrė Kazlauskaitė: <...> bendraamžiai skatina savo vaikus skaityti, bet neturi laiko skaityti kartu su jais.

1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Čia slidus klausimas. Nepriklausomybės pradžioje bibliotekos „apsivalė“ – metė lauk Lenino, Markso ar Darvino raštus, o dabar jie iš naujo perleidinėjami (kai kurie) ir brangiai kainuoja. Geriausiai vertę nustato laikas, todėl verta saugoti tėvų ir senelių bibliotekas. Nors kartais matosi iš pirmo žvilgsnio – knyga nauja, bet jos turinys grafomaniškas, apipavidalinimas neskoningas, autoriaus pretenzija – žinomumas. Tada gaila medžių.

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Ką nors kam nors rekomenduoti yra tuštybė (nemėgstu žodžio „rekomenduoti“: dabar kiekvienas nusmuktkelnis gali kam nors ką nors „rekomenduoti“, nors kitam to visiškai nereikia).

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Taip, bet apskritai esu linkusi knygas, kurios nėra makulatūra, saugoti.

4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Ne.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Negaliu kalbėti kartos vardu, gyvenu socialiniame filologės burbule. Man atrodo, kad tai dar gan konservatyvi karta, lyginant su dvidešimtmečiais. Gal jie ir nebesuvokia knygos kaip šventenybės (taip suvokia vyriausioji karta), bet vis dar turi sentimentų jos galiai. Tai pasireiškia tuo, kad bendraamžiai skatina savo vaikus skaityti, bet neturi laiko skaityti kartu su jais. Vyksta amžinos derybos dėl planšetinių kompiuterių – jie įbrukami vaikams į rankas, kad bendraamžiai galėtų padirbėti. Knygų skaitymu grasinama kaip bausme, nes tai „daug naudingiau“. Ir, priešingai negu hipsteriai, bendraamžiai turi daug mažiau ambicijų patys tas knygas rašyti, nes kažkokiu būdu jau susivokė, kad rašyti dera rašytojams. Arba gal tiesiog nelaiko to užsiėmimo sėkmingo verslo planu.

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Neturiu tokių. Nefetišizuoju knygų kaip garbinimo objektų.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Pasakėčių.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Niekad nesudarinėčiau tokių sąrašų dėl įsitikinimų – nesimpatizuoju jokioms atskiroms nacijoms. Taip pat neturiu kriterijaus „mėgstamiausias“ – knyga ar autorius nepriklauso kulinarijos ar konditerijos sričiai. Bet jeigu taip labai sąžiningai, didžiausią įtaką man yra dariusi lenkų poezija.

9. Jeigu pati rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Norėčiau parašyti knygą paaugliams, bet nesugebu. Tarsi ir žinau, kokia ji turėtų būti, galvoje laikau siužetą, bet nemoku rašyti, nerandu adekvačios kalbos. Knyga būtų apie asmenybės ribas, paauglės emancipaciją paskutiniajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, durnus tėvus, draugystę ir dievoiešką. Man svarbu, kad toje knygoje nebūtų jokio idiotiško dvasingumo.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
„Trumpą kino istoriją“.