Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Dalios Smagurauskaitės mintys

Rašytoja, žurnalo „Keliauk“ redaktorė Dalia Smagurauskaitė: Man vertinga ta knyga, kurią perskaitau tinkamu metu, kuri sužadina vaizduotę, emocijas. Ta, kurią netgi gaila skaityti, nes pasibaigs.

1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knygos vertę vienareikšmiškai apibrėžti sunku. Manau, ji priklauso nuo skaitančiojo lūkesčių ir to, kaip knygos turinys tuos lūkesčius atitinka. Man vertinga ta knyga, kurią perskaitau tinkamu metu (tarkim, yra kelios visuotinai pripažintos knygos, kurių niekaip nesugebu įveikti, todėl laukiu tinkamo momento), kuri sužadina vaizduotę, emocijas. Ta, kurią netgi gaila skaityti, nes pasibaigs (ir visgi perskaitau per kelis vakarus).

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
„Tūkstančio ir vienos nakties“ pasakas.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Kelionių metu kartais naudoju knygas vietoj pagalvės. Anksčiau tai pasitaikydavo dažniau, ypač tais kartais, kai tekdavo nakvoti oro uostuose ar snūstelėti ant suoliuko J. Taip pat knygose kažkada slėpdavau laiškus, gaila, kad dabar popierinių niekas nebesiunčia. Na, bet paprastai knygas mėgstu laikyti lentynose, surūšiuotas pagal žanrus ir autorius, ir jomis grožėtis.  

4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Kai atsirado elektroninės knygos ir skaityklės, buvo prognozuojama greita ir neišvengiama popierinių knygų „mirtis“, tačiau taip nenutiko. Žinoma, skaitmeninės knygos kai kuriais atvejais patogesnės (neužima vietos, pigesnės), tačiau man jos niekada neatstos popierinės knygos malonumo. Nors daug ką perku internetu, tačiau knygų dažniausiai keliauju į knygyną – naujos knygos rinkimasis tampa savotiška terapija lėtai vaikštant tarp lentynų ir jas vartant.     

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Manau, kad turi, tačiau sudėtinga kalbėti apie „mano kartą“. Paauglystėje su draugais skaitėme labai daug knygų, kai kurias gal net per anksti, todėl kartais kyla noras jas perskaityti dar kartą. Vėliau atsirado internetas, Facebookas ir įprotis visur skubėti, todėl iš daugelio dabar tenka išgirsti, kad laiko skaityti nebelieka. Man knygos buvo ir yra neatskiriama gyvenimo ir tobulėjimo dalimi, nors norėčiau skaityti daugiau.

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Neskolinčiau senų pirmųjų leidimų arba knygų, kurių dabar nėra pirkti. Kodėl? Nes pastebėjau, kad paskolintos knygos dažniausiai negrįžta, o keliauja iš rankų į rankas. Viena vertus, smagu dėl tokių „kelionių“, kita vertus – gaila prarasti vertingus leidinius.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Trisdešimt keleri metai – menka biografija, tačiau galima būtų parašyti kelionių-nuotykių knygos skyrių, pridėti šiek tiek komedijos ir melodramos. Gautųsi trumpas nuotaikingas pasakojimas prieš miegą.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Man patinka magiškasis realizmas, tad galima sakyti, kad Lotynų Amerkos šalių kūrėjai. Tačiau tai tikrai ne viskas, ir įvardinti vienos ar kelių šalių autorius neįmanoma.

9. Jeigu pati rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Esu dviejų kelionių knygų autorė. Susitikimuose su skaitytojais dažnai išgirstu klausimą, kada pasirodys trečioji ir apie kokią šalį rašysiu. Tenka jiems atsakyti, kad šiuo metu esu susikoncentravusi ties kelionių žurnalo leidyba, todėl kelionių knygos artimiausiu neplanuoju. Na, o jei rašyčiau – tai būtų nuotykių kupinas romanas. Kodėl? Nes tikiu, jog knygos skaitytojus turi atitraukti nuo kasdienybės ir rutinos, stebinti, kelti klausimus ir norą neužversti knygos iki pat paskutinio puslapio.  

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Dažnai skaitau po kelias knygas iš karto. Neseniai baigiau Elena Ferrante „Naujoji pavardė“ ir Lauren Groff „Moiros ir furijos“. Dabar savo eilės laukia Daniilas Charmsas. Įsivaizduojat, iki šiol nesu jo skaičiusi! Kai knygyne su „Nutikimais“ stovėjau prie kasos, vienas pirkėjas, žvilgterėjęs į knygą, pasakė – „Puikus pasirinkimas!”.