Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Audronės Kučinskienės mintys
Humanitarinių mokslų daktarė, Klasikų asociacijos valdybos narė, Vilniaus universiteto Klasikinės filologijos katedros vedėja docentė Audronė Kučinskienė: mano karta buvo ištroškusi knygų ta prasme, kad jų, kaip ir daugelio kitų dalykų, sovietmečiu negalėjai gauti.
1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?
Sunkus klausimas. Vertinga yra ta knyga, kurią verta skaityti. Manau, knygas galima skirstyti į tris grupes: tos, kurių niekada nereikia skaityti, tos, kurias pakanka perskaityti vieną kartą ir tos, kurios skaitomos du ir daugiau kartų. Kaip atsirinkti? Vienas iš kriterijų galėtų būti – laiko išbandymas. Jokiais būdais neteigiu, kad tarp dabartinių knygų nėra vertingų, bet jeigu knyga sugebėjo išgyventi, tai jau liudija jos vertę.
2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Jonas Dumčius, Iš rankraščių palikimo: atsiminimai, laiškai, Vilnius: Societas Classica, 2014. Ir ne tik todėl, kad pati esu prisidėjusi prie šios knygos parengimo, bet ir todėl, kad manau, jog ji, kaip ir daugelis panašaus žanro knygų, per vieno žmogaus asmenybę atveria kultūrinę to meto Lietuvos situaciją.
3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?
Tikriausiai teko kada ką nors prislėgti ar paremti su knyga, bet pirmiausia į galvą ateina vaikystėje dažna praktika – knygose džiovindavau augalus. Kartais atitinkamame knygos puslapyje net užrašydavau, kokio augalo lapą ar stiebą įdedu.
4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?
Ir taip, ir ne. Viena vertus, žinoma, nė nebekyla mintis naudotis, tarkim, spausdintu „popieriniu“ žodynu ar enciklopediniu leidiniu, jei kompiuteryje turi atitinkamą elektroninę versiją. Jaunesni žmonės net ir romanus dabar jau mielai klauso, o ne skaito. Vis dėlto, esu tradicinės knygos šalininkė ir manau, kad šios dvi formos turi egzistuoti pagrečiui ir dar ilgai egzistuos. Tiesiog jų paskirtys ir naudojimo aplinkybės iš esmės skiriasi. Kažin ar kam nors kyla noras prieš miegą lovoje arba atostogaujant pajūryje skaityti romaną kokioje nors elektroninėje laikmenoje, jeigu turi popierinę versiją.
5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Mano karta buvo ištroškusi knygų ta prasme, kad jų, kaip ir daugelio kitų dalykų, sovietmečiu negalėjai gauti. Reikėjo turėti „skylę“ knygyne arba kitaip gauti norimų knygų. Tai vertė kaupti ir formuoti nuosavas bibliotekas. Dabar knygų yra didžiuliai srautai, visų jų įsigyti negali (žinoma, ir nereikia), o ir atsirinkti darosi sunku. Tačiau pastebiu, kad net savo studijų srities knygų dauguma studentų nesistengia įsigyti, manydami, kad viską turi ir privalo gauti bibliotekose. Tik nedaugelis išlaikė įprotį (galbūt atsinešė iš šeimos?) formuoti savo biblioteką.
6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Nežinau, jeigu turėčiau kokį inkunabulą ar kažką labai ypatingo gal ir neskolinčiau. Bet paprastai skolinu visas knygas, nes manau, kad knygos paskirtis – ne gulėti lentynoje, bet būti vartojamai. Tiesa, nemažai knygų taip yra ir pradingę, bet tikriausiai ir tai yra knygų paskirtis. 
7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Tikrai nemanau, kad mano biografija verta bent kokios knygos. Kita vertus, ką gali žinoti, gal kada nors, kai manęs seniai nebebus, mano buvę studentai ims ir surašys visus mano kvailus posakius. Būtų smagu. Tai turėtų panašėti į prisiminimus.
8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Negalėčiau išskirti.
9. Jeigu pati rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Tikriausiai apie tai, ką bent kiek išmanau: apie Ciceroną, Antikos meną, Romos kultūrą ar graikų mitus.
10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Keblus klausimas. Viena vertus, knyga man yra kasdienis darbo įrankis, kita vertus, „skaitymas“ tikrąja prasme, kai imi knygą ir tiesiog skaitai savo malonumui, nuo pradžios iki galo – tai atostogų prabanga. Ta prasme dabar nekaitau nieko, tik dviejų rengiamų spaudai knygų maketus, dar specialią lektūrą apie antikinę Ispaniją, kurion rengiuosi keliauti, dar kažkokius tekstus, kuriuos reikia recenzuoti, dar knygas, reikalinga savo pačios tekstų rašymui... Kaip sakiau, tikrąja prasme neskaitau nieko