Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Vytauto Gocento mintys
Ekonomistas, lietuvininkų poetas, kraštotyrininkas, Mažosios Lietuvos kultūros ir raštijos paveldo puoselėtojas, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Komplektavimo skyriaus vedėjas Vytautas Gocentas: <...> geros knygos rodiklis – suskaityti viršeliai ir knygos blokas. <...> bibliotekų knygrišiai galėtų sudaryti tokių knygų sąrašą.
1. Kokią knygą pavadintumėte vertinga, kur slypi knygos vertė?
Knyga, kuri parašyta iš tikro negalėjimo nerašyti. Ne tam, kad iš to, lyg amato, gyventų, bet ir išsakytų savo suvokimą, jausmus, perduotų žinią į ateitį. Knygos vertė – jos autoriaus gebėjime pasigauti skaitytoją ir sąžiningai, aistringai, dramatiškai vestis iki paskutinio puslapio, iki paskutinio atokvėpio. Gal taip, kaip B. Sruoga „Dievų miške“, gal taip, kaip J. Hašekas „Šauniajame kareivio Šveiko nuotykiuose“. Manau, kad tokiu buvo K. Donelaitis, neišvydęs savo poemos leidimo knygos pavidalu – ji įrašyta į UNESCO registrą, o gyvi klasikai po kelis kartus išleidę savo raštus lieka nežinomi...
2. Kokią knygą rekomenduotumėte perskaityti bibliotekos darbuotojams?
Mano lentynėlėje stovi A. Miežinienės ir M. Prokopčik knygelė „Š.R. Ranganatano bibliotekininkystės dėsniai“ (Vilnius: Žara, 2000). Manau, kad ji daug pagelbėtų susivokiant bibliotekininkystėje. Bet dažnai prireikia visai kitų knygų – kaip ugdyti pilietiškumą, erudiciją, kompetenciją. Pasinaudokime ir bičiulių ar kolegų pageidaujamomis skaitymui knygomis. Dar vienas geros knygos rodiklis – suskaityti viršeliai ir knygos blokas. Manau, kad bibliotekų knygrišiai galėtų sudaryti tokių knygų sąrašą.
3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį ?
Beveik neteko. Tačiau yra buvęs atvejis, kad ant jos pasidėjau galvą ir užmigau, o ant neklystančios partijos raudonų ar kitokių „leistrų“ tomelio (berods P. Griškevičiaus) teko pamėginti tą metodą, kuriuo pavyko išprašyti įstrigusį kamštį iš vyno butelio. Bet manau, kad ir tai nebuvo tinkamas poelgis. Visos knygos yra pagarbos vertos ir sunku jas „išleisti“ į popieriaus malūnus popieriaus fabrikuose...
4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?
Taip. Ypač trumpojo naudojimo: statistikos ir kitokios greitai senstančios informacijos, paskaitų konspektai ir kita. Neįsivaizduoju dailės reprodukcijų knygų, kurias tektų „vartyti“ skaityklės ekrane. „Pasaulinės literatūros bibliotekos“ ir panašius rinkinius nemanau, kad reikėtų leisti tik el. knygos formatu. Norisi ir pasižymėti, pasibraukti – sako, kad skaityklės ir tai jau leidžia, bet... Žinoma, popierinė knyga – šiokia tokia prabanga. Reikia įvertinti ir tą faktorių, kokie mažesnės tautos leidybos tiražai, kad el. knyga atpigti dėl riboto skaitytojų rato taip pat negali.
5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.
Taip, skaitytojų kartos turi savo ryšį ir santykį – tėvų ir mano karta užaugo su popierine knyga, bet aš ir mano dukra jau skaitome ir el. knygas, ir internete susirastus PDF ar kitokius jų formatus. Kartą nustebau, kai suvokiau, kad J. Biliūno tekstai mokykloje buvo redaguoti ir „nuleisti“ iki bendrinės kalbos, o jo raštų tarmiškieji tekstai susirasti internete buvo su tarmės spalvomis ir gyvastimi...
6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?
Nuolatos po ranka noriu turėti Bibliją, enciklopedijas (ypač regionines), gimtojo krašto kultūrai skirtas esmines knygas. Gal ir J. Hašeko „Šveiką“ – gal dėl to, kad tėvas buvo bibliofilas ir religingas žmogus – cituodavo Šv. Raštą, o vyriausias brolis – Šveiko išmintį. Tačiau dažnai toms nuostatoms neteikiu reikšmės ir pasidalinu net ir parankinėmis knygomis. Yra negrįžusių, yra...
7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?
Istorinės beletristikos, beletrizuotos atsiminimų knygos...
8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?
Pripažįstu žodį „valstybė“: remiuosi Lietuvos, carinės Rusijos, Vakarų Europos, keletu JAV, P. Amerikos rašytojų kūryba.
9. Jeigu pats rašytumėt, apie ką būtų knyga?
Rašau savo kraštui, šeimai ir giminei skirtą knygą „Konvalijos iš Klaipėdos: atsiminimai, laiškai, apmąstymai“. Manau, kad vis dar sunku „prisikasti“ iki baigties puslapio, bet mėginu...
10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?
Kraštietės mokytojos ir rašytojos Editos Barauskienės „Tolminkiemio sodininką“. Bet greta pasidėjau ir „Boną Sforcą“... Neseniai Spaudos atgavimo, knygos ir spaudos dieną įsigijau bičiulio A. Grybausko verstos „Šveiko“ knygos II pataisytą leidimą. Vis manau, kad reikia ne tik naujas skaityti, bet ir atminti buvusiųjų šlovę, dramatizmą, sarkastišką juoką, optimizmą pro ašaras...
Nuotraukoje bibliotekininkas Vytautas A. Gocentas prie paminklo Abraomui Kulviečiui (skulptorius K. Bogdanas), atidengto 2009-06-21 Jonavoje.