Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Pauliaus Vaidoto Subačiaus mintys

Tekstologas, literatūrologas, istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto profesorius, Lietuvių katalikų mokslo akademijos Centro valdybos pirmininkas Paulius Vaidotas Subačius: ... niekas nepadeda mums labiau suprasti save pačius nei Homeras, Biblija ir Shakespearas...

1.Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga – man ar vertinga apskritai? Knyga – veikalo ar konkretaus pavidalo prasme? Tai gana skirtingi dalykai, nes knyga kaip bibliografuojamas padaras vertinga, kai sena ar unikali, turi ypatingų proveniencijos ženklų, autorinių pataisų etc. Asmeniškai man vertingiausios kelios vaikystės eilėraščių knygelės, kurias pirmas skaitė a. a. mama, iš kun. J. Sabaliausko dovanų gautas Naujasis Testamentas. Kaip veikalas – vertinga ta knyga, kurios dabar, šiandien man reikia moksliniam darbui. Literatūrologo akimis, niekas nepadeda mums labiau suprasti save pačius nei Homeras, Biblija ir Shakespearas – tai čia ir sąrašas, ir kriterijus.

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Ką nors, kas leistų iš kitos perspektyvos pažvelgti į biblioteką, bent akimirksniui suabejot, o gal po stalu ar už lentynos tūno baubukas, gal neatrastos slaptos durelės veda į požemines sales... Krūptelt ir atsipalaiduot – pvz., Carlos Ruiz Zafóno „Vėjo šešėlis“...

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Pakuroms? Nemažai metodinių priemonių „Į pagalbą propagandistui“ šiuo būdu pasitarnavo sodyboje.

4. Ar skaitmeninės knygos – konkurentės spausdintoms?

Daiktai nekonkuruoja – konkuruoja žmonės ir jų idėjos ar investicijos. Man labiau rūpi tas aspektas, kokiu mastu veikalą, ypač mokslinį, publikuojant elektroniškai pasinaudojama skaitmeninės terpės teikiamomis galimybės. Būtent tos galimybės teikia pranašumo, o nekokybiškai nuskenuoti pdf, kurie Lietuvoje kartais net rimtų institucijų pateikiami kaip suskaitmeninta medžiaga, kelia tik pasipiktinimą.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Nelabai galėčiau kalbėti apie kartą, o tik apie savo bičiulių ratą, – jame nestinga jautrių knygos estetikai, net kvapui, vargstančių dėl knygų gausos namuose, bet negalinčių jų atsisakyti, kaip ir aš, besijaučiančių saugiais, kai supa knygos, kai reikiama knyga – visuomet po ranka.

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui? 

Tos, kurios šiandien reikia rašant savo straipsnį ar knygą.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta? 

Išnašos kritiniame leidime.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Britai – humoro subtilumu jiems niekas neprilygsta. O skaitant akademinę tikro brito knygą visuomet akivaizdu, jog ji rašyta skaitytojo patogumui ir naudai, bet ne savo gudrumui pademonstruoti (kaip beveik visi prancūzų veikalai...).

9. Jeigu pats rašytumėt, apie ką būtų knyga?

Grožinė? Apie negyvenamą salą – tokį romaną esu pradėjęs antroje klasėje.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Katarzyna Skowronek, Między sacrum a profanum: Studium językoznawcze listów pasterskich Konferencji Episkopatu Polski (1945–2005).

Nuotrauka iš iš P. V. Subačiaus asmeninio archyvo