Rubrikoje 10 klausimų apie knygas – Birutės Railienės mintys

LMA Vrublevskių bibliotekos Mokslinės informacijos skyriaus Bibliografijos sektoriaus vadovė dr. Birutė Railienė: Į knygą vis dažniau žiūriu kaip į pašnekovą, mokytoją. Kuris neužpyksta, jei „pokalbį“ nutraukiu viduryje puslapio ir palieku vėlesniam laikui. 

1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Vertinga man ta knyga, kurioje randu atsakymą į tuo metu man svarbų klausimą. Į knygą vis dažniau žiūriu kaip į pašnekovą, mokytoją. Kuris neužpyksta, jei „pokalbį“ nutraukiu viduryje puslapio ir palieku vėlesniam laikui. Tikrai vertingų knygų yra labai mažai, bet kad jas atrastume, reikia perskaityti labai daug kitų knygų.

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Geras klausimas. Atsakymą turėjau iš anksto: „Nesitikėkite atsikratyti knygų“ (Vilnius, 2011). Skaitydami šią knygą turėsime galimybę sugrįžti prie daug kartų svarstytos temos apie knygos išlikimą. Šis klausimas tapo ypač aktualus atsiradus pirmiesiems kompiuteriams, o atsakymų variantai vis dar kaitina knygų mėgėjų, bibliotekininkų ir leidėjų aistras. U. Eco teigimu, internetas grąžino mus į raidyno erą. Dabar visas pasaulis privalo skaityti. Tačiau pats vienas kompiuteris neveiks – jam reikia pagalbinių priemonių: elektros, programinės įrangos. Ilgai skaičius knygą ekrane – prireiks ir gerų akinių. Prisiminęs, kad knyga mažiausiai kito nuo atsiradimo per visus 500 metų, U. Eco teigia: knyga – tobulas išradimas. Kaip ir šaukštas, kūjis, ratas... Jos nebegalima patobulinti, išlaikant tas pačias funkcijas. Gali būti, kad bus keičiamos knygos sudedamosios dalys, gamybos medžiagos. Tačiau knyga išliks tuo, kuo yra. Susimąstyti privertė diskusija apie tai, kokią knygą iš savo degančios bibliotekos gelbėtume pirmiausia. U. Eco prisipažįsta, kad pirmiausia gelbėtų savo 250 GB išorinį kietąjį diską, kuriame sukaupta jo kūryba. Knyga sudomins įvairiausių profesijų specialistus, teiks minčių kasdienybei nuskaidrinti ir pastūmės į gyvenimo problemas pažvelgti kitu kampu. Skaitytojas kviečiamas mėgautis „literatūriniu šėlsmu“ dviejų aistruolių, įtraukiančių į pasiutpolkę su ragučiais, kurioje kiekvienas puslapis stebina, linksmina ir moko.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Kartą „raudonas“ enciklopedijas panaudojau paslėgti išskalbtą patalynę. Daugiau vargo, nei naudos. Daugiau taip nebedarau.

4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?

Taip. Elektroninės knygos forma, kuri leis tekstą komentuoti, dalintis, aptarti vieną ar kitą pastraipą su bendraminčiais – manau taps ateities kasdienybe, saviraiškos priemone. Pakartosiu savo dukros žodžius: „mes turime kalbėti su knyga“. Manau, susirašinėjimas su knyga būtų pradžia tokiam bendravimui.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Manyčiau, kad kiekviena karta turi savitą ryšį su autoriumi, personažu. Kai augau, visi buvo skaitę „Tris muškietininkus“. Dabar jaunimas neskaitys šios knygos. Tačiau „Harį Poterį“ perskaitė daugelis. Mano karta, kiek teko kalbėtis, vis rečiau randa laiko skaityti, o mūsų lentynos, kurios pildomos skaityti „kai išeisiu į pensiją“ sunkiai besutalpina knygas. Tiesa, popierines knygas.

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Jei draugas tikras – skolinčiau bet kurią. Jei ne – gelbsti kopijavimo paslaugos, bibliotekos.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Na, gal meilės romanas? Apie beviltišką meilę darbui.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

JAV

9. Jeigu pati rašytumėt, apie ką būtų knyga?

Tostų rinktinė. Su pamokymais, pagraudenimais, juokingais profesiniais nutikimais. Mielai įtraukčiau kolegų siūlymus.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Paskutiniu metu retai skaitau knygą „nuo lentos iki lentos“, kaip sako mano kolegė, vesdama ekskursijas. Dažniau – vartau… Prieinu prie lentynos ir pasirenku. Šiuo metu vartau „Duona ir vynas : meilės laiškas gyvenimui prie stalo“ (Vilnius, 2014).

Nuotrauka L. Kulbio