Jūratės Stauskaitės mintys

1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Knyga yra visuma, sudaryta iš atskirų klodų – kaip spektaklis. Čia, žinoma, svarbiausia pjesė (turinys, tema), režisierius (rašytojas) ir scenografija (knygos apipavidalinimas). Manau, kad „aktoriai“ – tai skaitytojai, kurie kiekvienas savaip interpretuoja tekstą. Jei visi šie komponentai „randa bendrą kalbą“ – tokia knyga yra VERTINGA. 

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Aš įsivaizduoju, kad bibliotekininkas pirmiausia turėtų būti (ar yra) „knygų graužikas“, kitaip jis nebūtų pasirinkęs šios profesijos. Taigi manau, kad klausti reikėtų atvirkščiai – kokias knygas turėtų rekomenduoti savo skaitytojui bibliotekos darbuotojai. 

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

Teko. Ypač tomis, kurios labai storos. (Pvz., savo kaime turiu 4 tomų įspūdingo dydžio „Tankų enciklopediją“ rusų k. Nežinau, kokiomis aplinkybėmis ji atsirado, bet aš tas knygas sėkmingai naudoju savo tiesioginiame darbe – kai reikia didelio formato drėgniems ofortų lakštams suslėgti. Kartais knygų stirta praverčia kaip pakopėlė pasiekti kitas knygas iš viršutinių lentynų... 

4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?

Manau, kad ne. Niekas negali pakeisti jaudinančio lapų šlamesio, spaustuvės dažų kvapo, malonumo laikyti knygą rankose, versti puslapį po puslapio, apsalti iš nuostabos aptikus genialų žodžių skambesį, minties taiklumą. Neįsivaizduoju GERO teksto skaitymo ekrane. Tai tas pats, kas mylėtis „skaipu“. 

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Žinoma, tai – akivaizdu. Savo anūkui (24 m.) niekaip negaliu įsiūlyti knygos, nors ankstyvoje vaikystėje negalėdavau atsiginti nuo jo reikalavimų paskaityti pasaką prieš miegą. Bet pastebiu, kad dėl to nėra nei blogesnis, nei geresnis, nei mažiau žingeidus, tiesiog kitokiais būdais susirenka tuos būtinuosius syvus dvasios sveikatai palaikyti. 

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Draugui kaip tik skolinčiau ir primygtinai rekomenduočiau būtent tas knygas, „kurių neskolinčiau“. Kai kurios iš jų (pvz., Marlen Haushofer „Siena“) dingo iš mano lentynų negrįžtamai, nors specialiai buvau įsigijusi po kelis egzempliorius draugams skolinti. Nesigailiu. Džiaugiuosi, kad perskaitė ir jie, o gal dar keli žmonės. Knyga turi gyventi keliaudama. 

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Manau, kad tai galėtų būti rimta psichologinė studija. 

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Niekada nebuvau sumaniusi simpatijas autoriams skirstyti pagal jų pilietybę. Na, tarkim, Norvegijos kultūra (ir ji pati) mane jaudina nuo jaunystės, tad ir vienas pirmųjų sąraše būtų K. Hamsunas. Betgi lygiai taip ir dar labiau mane „nokautuoja“ prancūzas A. Camus ar lenkas C. Miłoszas, jau nekalbant apie austrą R. Muzilį, kurio „Žmogų be savybių“ atradau visai neseniai ir po to kol kas visai negaliu skaityti ką nors menkesnio. 

9. Jeigu pats (-ti) rašytumėt, apie ką būtų knyga?

Apie savo gyvenimą. Esu perdaug egocentriška, kad galėčiau pamilti kitų patirtis. 

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Šiuo metu skaitau kun. A. Saulaičio mintis: pasisakymų, pokalbių rinkinį „Blogas Dievas yra miręs“. Tai ramina. Todėl skaitau prieš miegą.