Rašytojos, menotyros mokslų daktarės Kristinos Sabaliauskaitės mintys

Į dešimt klausimų apie knygas atsako rašytoja, menotyros mokslų daktarė Kristina Sabaliauskaitė, kuri mano, kad knyga primena, jog egzistuoja ne vien fizinis pasaulis

1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Klausime ir atsakyme turėtume labai aiškiai atskirti negrožines ir grožines knygas: negrožinėse svarbiausia yra informacinė ir pažintinė vertė. Statistikos specialistui ar prekeiviui labai vertinga gali būti ir telefonų knyga. Jei kalbame apie grožinę literatūrą, vertinga yra ta, kuri priverčia besąlygiškai patikėti jos kuriamos pramanytos tikrovės vidine logika, kuri yra parašyta naratyvui idealiai derančia, įtaigia, meistriškai vartojama kalba, ir kurią skaitydamas supranti ir kažką sužinai apie amžinus ir nekintančius žmogiškosios būties dalykus. Kitaip tariant, ta, kuri suteikia ir intelektualinį, ir estetinį malonumą – o tas malonumas nebūtinai saldus, kartais priešingai – skausmingas, sukrečiantis, trikdantis. Kartais tokias knygas skaitant apima vidinis virpulys, kartais akyse susitvenkia ašaros ir kartais, užvertus paskutinį puslapį, norisi užsirūkyti, nors jau seniai metei. Kitaip tariant – tokia, kuri priverčia užmiršti dantų skausmą, o ne jį sukelia. Ir primena, jog egzistuoja ne vien fizinis pasaulis...

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Pasilikti tuščioje Vrublevskių bibliotekoje vėlų vakarą po darbo valandų ir skaityti Jorge Luis Borgeso apsakymą „Babelio biblioteka“ (juokiasi).

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

O taip, bet dėl kilnaus tikslo: studentiškais metais knygų stirtos tapdavo ir improvizuoto stalo kojomis, ir staleliu lempai, ir netgi, suvyniojus į megztinį, pagalve – viskas tik tam, kad galėtum perskaityti dar daugiau knygų…

4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms?

E-knyga – vienas iš daugelio galimų, labai patogus, bet labai netvarus ir laikinas formatas, kuris labai greitai ir dar labai daug kartų tobulės, kis ir nyks. O popierinė knyga gyvuoja jau tūkstančius metų ir niekas kol kas nieko tvaresnio ir genialesnio nesugalvojo.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą.

Nesu koks nors „mano kartos balsas“, tad negaliu kalbėti už visą kartą. Galiu kalbėti tik solo, tik savo vardu. Mano gyvenimas, tam tikra prasme, ir yra knygos: ir perskaitytos, ir parašytos.

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Su kito draugo man įrašyta asmenine dedikacija arba su vardiniu autoriaus autografu. Knyga tokiais atvejais tampa „suasmeninta“ ir pagal gero tono taisykles nebeskolinama.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Intelektualus ir skandalingas epistolinis romanas su gilia filosofine potekste, epochinės svarbos istoriniais įvykiais ir herojais, tikras egzistencinis trileris su nepaprasto grožio meilės scenomis ir archyviniu grifu „publikuoti praėjus ne mažiau kaip 50 metų po autoriaus mirties“, saugojimo terminui pasibaigus visiškai praradęs bet kokį aktualumą ir niekada neišleistas (juokiasi).

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Senojo kontinento, Europos didžiųjų kalbų ir žydai – žmonės, kurie savo šalį ir visą pasaulį nešiojasi su savimi kaip žodį jau tūkstančius metų.

 9. Jeigu pats(ti) rašytumėt, apie ką būtų knyga?

Istorijos apie laiką ir atmintį, apie išnykstančius stilius ir epochas, apie laisvus ir nenuolankius (Miloszą perfrazuojant „rimbo neragavusius“) žmones, atsiduriančius akivaizdoje kažko už juos didesnio, paslaptingesnio ir amžino.

10. Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Tomaszo Kempos Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio biografiją.