Restauratorės Birutės Giedraitienės mintys

Į dešimt klausimų apie knygas atsakė LMA Vrublevskių bibliotekos Dokumentų konservavimo ir restauravimo skyriaus vedėja Birutė Giedraitienė: „... knyga nėra vien jos turinys“.

1. Kokią knygą pavadintumėt vertinga, kur slypi knygos vertė?

Mano nuomone vertinga yra ta knyga, kuri ką nors duoda, kurią, praėjus kažkiek laiko, vėl norisi pavartyti, prisiminti. Vertinu knygas, kurios plečia profesinių žinių akiratį, taip pat kuriose pasakojama apie įdomius žmones, įvairias šalis, ypač, kai jos gausiai iliustruotos nuotraukomis; mėgstu pavartyti meno, fotografijų albumus.

2. Kokią knygą rekomenduotumėt perskaityti bibliotekos darbuotojams?

Mykolo Giedraičio knygą „Ant kraterio krašto“. Man ji labiausiai patiko iš pastaruoju metu skaitytų. Tuo labiau, kad ši knyga, jos autorius ir jo aplinka turi tiesioginių sąsajų su mūsų biblioteka, jos darbuotojais bei jų veikla. Kas dar neskaitė – labai rekomenduoju.

3. Ar teko kada knyga pasinaudoti ne pagal jos tiesioginę paskirtį?

O taip! Knygas (sunkias enciklopedijas) panaudojau ne kartą kaip svorį, kai reikėjo prispausti suklijuotą popierių, kad jis gerai suliptų. Tai dariau namuose, nes darbe restauratoriai turi tam reikalui skirtų specialių priemonių.

4. Ar elektroninės knygos konkurentės spausdintoms? 

Man tai tikrai ne konkurentės, nes, pirmiausia, skaitymas kompiuterio ekrane vargina akis. Be to, visada maloniau rankose turėti tikrą daiktą – knygą, ją vartyti, įvertinti knygos dailininko, maketuotojo darbą, nes knyga nėra vien jos turinys.

5. Ar kiekviena karta turi savitą ryšį su knyga? Jūsų kartos požiūris į knygą. 

Manau, kad tais laikais, kai knygų būdavo mažai, skaitytojai labiau jas vertindavo ir tausodavo. Dabar knygų gausa, mano nuomone, leidžia skaitytojui būti ypač išrankiam ir reikliam ne tik turiniui, bet ir formai. Mes, pavyzdžiui, mokslo tiesų sėmėmės iš tokių blankių, juodai-baltų (dabar jau pageltusių) vadovėlių, o  šiandien vaikai turi spalvingas, žaismingas knygas.

6. Kokios knygos neskolintumėt net draugui?

Neskolinčiau kokios nors visiškai neįdomios, kurios ir pati pavarčius neketinau skaityti. Arba kitas atvejis – kai knyga visiškai suirusi (ištraukta iš palėpės ar panašiai), bet vertinga ir man brangi. Tad pirmiausia ją restauruočiau, kad būtų galima skaityti.

7. Jūsų biografija – kokio žanro knygos verta?

Sakyčiau gal kokį apsakymėlį iš kokio nors mano gyvenimo epizodo ir galima būtų suregzti, bet reikėtų talentingo ir išradingo rašytojo.

8. Kokios šalies autoriai yra mėgstamiausių sąraše?

Iš grožinės literatūros autorių man labiausiai patinka šiaurės šalių – norvegų, švedų – autoriai. Taip pat įdomu paskaityti lietuvių literatūros klasikus, ypač tuos, kuriuos mes atradom tik prieš kokias dvi dešimtis metų. Taip pat domina šiandieniniai lietuvių literatūros autoriai.

9. Jeigu pats(ti) rašytumėt, apie ką būtų knyga?

Gal tai būtų koks žaismingas pasakojimas vaikams su spalvingais paveikslėliais.

10.  Kokią knygą skaitote šiuo metu?

Ką tik baigiau skaityti Kazimiero Nainio knygą „Gyvenimo metraštis“ iš Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvo serijos. Ją man padovanojo draugė, kuri parengė šią knygą spaudai. Joje pasakojama tikra žmogaus gyvenimo istorija – sukrečianti, kokių aprašomuoju laikotarpiu buvo daugybė. O dabar skaitau psichoanalitiko Raimundo Milašiūno ir žurnalisto bei rašytojo Vilio Normano knygą-dialogą „Froidistiškai marksistiniai ir konservatoriškai anarchistiniai skrydžiai ant kušetės virš gegutės lizdu virstančio pasaulio“.